- karšti
- 1 kar̃šti, -ia (-a), -ė (-o), káršti
1. tr. Lex107, N, K, Š, Ll, Dkš, Grk karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiant: Karšiu vilnas SD35,65,408, R219, MŽ292. Marti vilnas kar̃šia su karštuvais J. Moterys karša vilnas Dkk. Jie išėjo vilnų kar̃šti Žvr. Kitą savaitę važiuosim vilnų karšti Škn. Fabrike geriau kar̃šti vilnas negu namuose Krp. Juozas įsitaisė karšiamąją mašiną Rz. Šitos vilnos jau karštos Šlv.
2. tr. N, NdŽ šukuoti: Tavo plaukai nekaršti Kin.
3. tr. B, R, MŽ, K, M, K.Būg, J.Jabl kapoti, braukti karštuvais nurautų linų galveles: Linus nurovus kar̃šk ir, nukaršęs galvas, mirkyk J. Vyrai kar̃šia linus Km, Upt. Jei linai raunami saujomis, juos karšia šukomis rš. Šiemet linus kulsma ar kar̃šma? Krš. Moterys vakare kar̃šė linus Lzd. Dieną raudavom [linus], vakarais ir rytais kar̃šdavom Jnšk. Tavo lineliai nekaršti Rz. Karšiamieji kabliai Nj.
4. tr., intr. KII116, Zr šnek. mušti, perti, lupti: Tėvas jam kar̃šia kar̃šia – ir vis tas pats Lkm. Tėvas kar̃ša sūnų Ktk. Joną tę kad jau kar̃šė, tai kar̃šė Kt. Bėk greičiau namo, ba močia taũ kar̃š Sv.
5. intr. Kv šnek. greitai, smarkiai bėgti, važiuoti: Kiškis par laukus kar̃šia Up. Kar̃šia kaip vilką pamatęs Up. Kur tu karšì? J. Kur taip karši uždusęs? Svn. Kad jau kar̃šia vieškeliu – ir greitumėlis gi jo! Srv. Jau kar̃ša namo Ktk. Keleiviai, nieko neatbodami, karšė toliau rš. Tai kar̃šia: arklys net zovada lekia Jz. Karšk tiek kelio Srv.
6. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Kar̃šia, lyg devynias dienas nevalgęs būtų Lš. Tai kar̃šia kopūstus, net ausys lapsi Rdm. Jei čia man inpylėt, tai aš karšiu Krok. Galėsi kar̃št: šiandie tavo košės išviriau Srv. Ot kar̃šia – bliūdą priepilnį kap žu savęs žumetė Rod.
7. intr. smarkiai lyti: Kar̃šia lietus, ir tiek Pc. Kur aš eisiu, tep lietus karšia Dsm. Čia, rodos, nelyta, o Prienuose tai smarkiai karšė Šil. Kar̃šė per visą dieną lietus, pripliupino klanus Brt.
8. intr. smarkiai pūsti: Mūsų apylinkėje taip karšė, kad net stogus sugriovė Švnč.
9. tr. pulti, gelti: Dėl lietaus sekas ganyt, bet tik varmai nekaršia Nč.
◊ [į] káilį kar̃šti mušti baudžiant: Oi kar̃šiu káilin, jei nepasitaisysi Lp. [Dvarų] ekonomai karšdavo kailį su vytimis ir botagais rš. Reiks tau kailį karšti Šlv. Karštas kailis klusnesnis Vj.\ karšti; apkaršti; atkaršti; įkaršti; iškaršti; nukaršti; pakaršti; parkaršti; perkaršti; prakaršti; prikaršti; sukaršti; užkaršti
Dictionary of the Lithuanian Language.